| Резюме: | „Rusų tauta mums yra broliška tauta, ir šimtmečių istorija tai ne kartą įrodė. Todėl Rusijos ir Serbijos santykiai negali būti sugriauti dėl jokio spaudimo“, – dar 2022 m. lapkričio mėnesį pareiškė Serbijos prezidentas Aleksandaras Vučičius. Tuo metu, po plataus masto invazijos į Ukrainą pradžios, Serbija tapo vienu iš svarbiausių Vakarų spaudimo atsparos taškų po sankcijų lavinos užplūdusios Maskvą.
Rusija Serbijos visuomenėje yra plačiai gerbiama ir vertinama – didelė dauguma serbų mano, kad Rusija yra artimiausia Serbijos sąjungininkė. Be to, draugystę tarp Rusijos ir Serbijos stiprina energetinis bendradarbiavimas, priešiškumas NATO ir bendra opozicija Kosovo nepriklausomybei.
Tačiau gegužės 29 d., ketvirtadienį, Rusijos Užsienio žvalgybos tarnyba (SVR) netikėtai apkaltino Serbiją „bandymu durti peiliu Rusijai į nugarą“. Okupantai atkreipė dėmesį, kad Serbijos gynybos pramonės įmonės tiekia ginklus Ukrainai, o šie esą „turi vienintelį akivaizdų tikslą – žudyti ir žaloti Rusijos kareivius ir civilius“.
SVR tvirtino, kad ginkluotė perduodama per „paprastą schemą, naudojant suklastotus galutinio naudotojo sertifikatus ir tarpininkaujančias valstybes“, kurios veikia kaip „priedanga antirusiškiems veiksmams“.
Jau kitą dieną po šio pareiškimo įtampa tarp „broliškų“ šalių dar labiau padidėjo: pranešta apie sprogimą Serbijos gynybos įmonėje „Krušik“, kuri buvo tiesiogiai paminėta SVR pranešime.
Tiesa, ši žinia kai kuriems gali pasirodyti šokiruojanti, tačiau tiems, kurie jau ilgą laiką seka Serbijos ir Rusijos santykius, tai nebuvo staigmena.
|