| Резюме: | JAV prezidentui Donaldui Trumpui savo žodžiais ir veiksmais signalizuojant ketinimus pradėti prekybos karą ne tik su Kinija ir partneriais anapus Atlanto, bet ir su Europos Sąjunga (ES), kyla ypač svarbus klausimas – kokių pasekmių tai gali turėti karo Ukrainoje įaudrintos Europos saugumui ir ES ateičiai?
Vilniaus universiteto tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) profesorius Ramūnas Vilpišauskas įspėja, kad neaiškūs D. Trumpo prekybos politikos tikslai galėtų ne tik sukelti grėsmę ekonominiam stabilumui, bet ir apsunkinti ES ir JAV bendradarbiavimą svarbiausiais saugumo klausimais bei įkalti pleištą tarp pačios ES valstybių.
D. Trumpo nurodymu antradienį JAV turėjo įsigalioti 25 proc. tarifai iš Meksikos ir Kanados įvežamoms prekėms bei 10 proc. – Kanados energijos išteklių eksportui ir visam Kinijos importui. Tiesa, tiek Meksikos prezidentė Claudia Sheinabum, tiek Kanados premjeras Justinas Trudeau pirmadienio vakarą paskelbė, kad šioms abiems šalims pavyko susitarti su JAV prezidentu atidėti muitų taikymą mėnesio laikotarpiui, kurio metu bus tęsiamos derybos.
Kiek anksčiau žurnalistų paklaustas, ar ketina įvesti iš ES importuojamai produkcijai, D. Trumpas atsakė: „Neabejotinai“. Pirmadienį D. Trumpas patvirtino britų transliuotojui BBC, kad muitai ES prekėms gali būti įvesti „labai greitai“.
„Jie neima mūsų automobilių, neima mūsų žemės ūkio produktų, jie neima beveik nieko, o mes iš jų imame viską. Milijonus automobilių, didžiulius kiekius maisto ir žemės ūkio produktų“, – apie JAV eksporto deficitą ES atžvilgiu kalbėjo D. Trumpas.
Tai sukėlė nemenką sujudimą Europos Sąjungoje. Pirmadienį kalbėdami prieš neformalų susitikimą Briuselyje ES valstybių vadovai ragino laikytis ramybės ir pabrėžė ES ir JAV bendradarbiavimo vertę, tačiau nurodė, kad jei Vašingtonas įves muitus ES, blokas atsakys tuo pačiu.
|