| Резюме: |
Politinės frakcijos „Atnaujinkime Europą“ narys, Čekijos politikas Ondřejus Kovaříkas teigia, kad ES – solidarizuojasi su tarptautine bendruomene ir, kiek pavyksta, bando išlaikyti poziciją bei imtis bendrų atsakomųjų veiksmų dėl žmogaus teisių pažeidimų. Tačiau ir kiekvienas ES pilietis yra pajėgus keisti situaciją asmenine iniciatyva bei palaikydamas ryšius su tais, kuriems reikalinga pagalba.
Kalbant apie paskutinę EP rezoliuciją Rusijai, kodėl taip sunku užtikrinti, kad būtų remiamasi pagrindiniais tarptautinės teisės principais ir normomis? Kokią galią turi patys Europos Sąjungos piliečiai? Kiek jie realiai gali tikėtis situaciją šiuo klausimu pakeisti į gerąją pusę?
Tarptautinė teisė savo prigimtimi nėra privaloma, ji įgyvendinama tol, kol nacionalinės suverenios valstybės jos savanoriškai laikosi. Dėl tokio jos pobūdžio atsiskleidžia tiek jos privalumai, tiek ir silpnybės neteisybės akivaizdoje. Deja, Rusija šią teisę pažeidė, imdamasi agresyvių veiksmų Kryme ir Ukrainoje. Tačiau tarptautinė bendruomenė nėra abejinga ir nuolat ragina Rusijos valdžios institucijas padėtį taisyti. Tam ji naudojasi sankcijomis norėdama parodyti, kad visi turėti gerbti tarptautinę teisę ir jos paisyti. Kalbant apie mūsų gyventojus, ES piliečius, jie neturėtų tylėti, veikiau jaustis atsakingi už esamą padėtį, stengtis palaikyti ryšius su Rusijos pilietine visuomene ir taip didinti spaudimą Rusijos valdžios institucijoms. Norėtųsi pabrėžti, kad ir pačioje Rusijoje yra žmonių, bandančių kalbėti apie būtinybę Rusijai laikytis tarptautinės teisės, keisti situaciją ir judėti teisinės valstybės link, tačiau šis balsas – opozicinis, todėl, deja, oficiali valdžia neleidžia jam daryti kokią nors juntamą įtaką Rusijos politikai.
Atrodytų, kad technologijos vienais kartais padeda, o kitais – trukdo ginti žmogaus teises. Kokį vaidmenį jos vaidina Honkongo įvykių kontekste, turint omenyje nuolatinę Kinijos intervenciją, pastangas kontroliuoti žiniasklaidą?
Iš tikrųjų masinė ir socialinė žiniasklaida – labai galinga priemonė, kurią galima išnaudoti tiek siekiant teigiamų, tiek destruktyvių tikslų. Viena vertus, technologijos padeda visuomenei būti informuotai apie naujausius pokyčius savo šalyse ir užsienyje. Lygiai taip pat socialinė žiniasklaida padeda piliečiams palaikyti ir išlaikyti santykius, organizuoti renginius ar net manifestacijas. Tačiau yra ir kita šio instrumento pusė. Matome, kaip dažnai jie įvairių veikėjų naudojami engėjiškiems tikslams, tokiems kaip cenzūra, dezinformacijos skleidimas ar šnipinėjimas bei duomenų rinkimas. Nereikia pamiršti ir to, kad žiniasklaidos veikimo būdą dažnai paveikia ne vien politiniai, bet ir kiti interesai, dėl kurių dažnai šiuo ir kitais atvejais nepaisoma net žmonių teisių.
Kokių iššūkių apskritai kyla Europos Sąjungai dėl žmogaus teisių pažeidimų, ypač kai ji turi išlikti vieninga ir kalbėti vienu balsu? Kaip tai sąveikauja su ekonomine nauda, kurią ji gauna, pavyzdžiui, iš prekybos ir kitų projektų, siekdama būti globalios reikšmės žaidėja?
Visada susiduriame su šiuo iššūkiu, kai 28 valstybės narės turi susitarti dėl bendros žinios, dažnai tam reikia daug laiko ir pastangų. Sakydamas, kad Europos Sąjunga pirmiausia yra bendruomenė, besiremianti tvirtomis demokratinėmis taisyklėmis ir principais, įskaitant pagarbą žmogaus teisėms, – tai yra aiški, jos visada siunčiama, kai kas nors kėsinasi į šiuos principus. Galima kalbėti ir apie netiesioginį žmogaus teisių pažeidimą, pavyzdžiui, tokiu atveju, kai dėl ekonominių ir kitų interesų Bendrijos šalys pradeda aktyviai bendradarbiauti su valstybėmis, kuriose pažeidžiamos pagrindinės žmogaus teisės. Šis bendradarbiavimas dažnai neleidžia joms užimti griežtos pozicijos tokių partnerių atžvilgiu. |