| Резюме: |
Lygiai prieš 30 metų, 1989 m. balandžio 15 d., buvo įsteigta Carito organizacija. Kauno sporto halėje dvi dienas vykęs steigiamasis suvažiavimas buvo neeilinis įvykis Lietuvos Katalikų Bažnyčiai ir visai valstybei. „Suvažiavimo organizavimas buvo ilgas nesibaigiantis stebuklas“ – sakė Carito Lietuvoje atkūrimo iniciatorė sesuo Albina Pajarskaitė.
Bažnytinės veiklos draudimai sovietmečiu
Nepriklausomoje Lietuvoje Caritas veikė nuo 1926 m. Jis siejo beveik visas katalikų švietimo ir labdaros organizacijas. Sovietų Rusijai 1940 m. okupavus Lietuvą buvo uždarytos visos katalikiškos organizacijos. Bažnyčios veikla buvo itin griežtai ribojama. Iki pat 1988 m. Caritas nevykdė jokios organizuotos veiklos. Visgi, 1987 m. Vargdienių seserų vienuolijai priklausančios sesers Albinos Pajarskaitės galvoje brendo mintis, kad Caritas privalo atgimti: „Niekur negalėjau pabėgti nuo minties, kad privalome atkurti Carito veikimą. Lietuvoje jau bruzdėjo atgimimo Sąjūdis. Man atrodė, kad mes atgimstame politiškai, bet žmonėms reikės ir kitokios atgaivos“, –šiandien sako sesuo Albina. 1988 m. ji suorganizavo pirmąjį tuo metu katalikiškojo moterų sambūrio susitikimą, kurio metu septynios moterys pasirašė veiklos aktą.
Steigiamasis suvažiavimas
1989 m. balandžio 14–15 dienomis vykęs suvažiavimas buvo neeilinis įvykis Lietuvos istorijoje. Sausakimšoje Kauno sporto halėje dalyvavo ne tik 812 moterų sambūrio narių, atstovavusių beveik visiems Lietuvos miestams ir kaimams, bet ir 3000 svečių, tarp kurių – kardinolas Vincentas Sladkevičius, iš JAV atvykęs vyskupas Paulius Baltakis, profesorius Vytautas Landsbergis, Amerikos lietuviai, svečiai iš Estijos, Latvijos, Baltarusijos, Ukrainos, Sovietų Sąjungos, Lenkijos ir dar daugelis kitų. „Suvažiavimą norėjosi daryti taip, kad būtų galima aptarti visas opiausias visuomenės problemas. Lygiavomės į Sąjūdį. Vilniuje daryti suvažiavimo negalėjome, bet gavome leidimą tai daryti Kaune. Patys žmonės labai norėjo prie suvažiavimo organizavimo prisidėti – savanoriai tiesiog plaukė“, – prisiminimais dalinosi sesuo Albina.
Steigiamojo suvažiavimo metu Caritas apsibrėžė veiklos kryptis, kurių ilgą laiką nuosekliai buvo laikomasi: žmogaus auklėjimas ir ugdymas, vargo mažinimas, dvasinių vertybių puoselėjimas. Caritas, atpažinęs opiausias visuomenės problemas, ėmėsi jas spręsti – įkurtos labdaros valgyklos, senelių ir vaikų globos namai, pagalbos šeimoms centrai, slaugos ligoninės, vaistinė ir panašios iniciatyvos.
Caritas šiandien
Caritas organizacija – visoje Lietuvoje veikiantis pagalbos tinklas, siekiantis visuomenėje mažinti skurdą ir socialinę atskirtį. Caritas turi platų pagalbos šeimai ir vaikams tinklą (vaikų dienos centrai), teikia pagalbą sergantiems, vienišiems, vyresnio amžiaus žmonėms, aprūpina stokojančius maistu bei drabužiais, įgyvendina įvairias programas, skirtas patiriantiems benamystę, smurtą ir priklausomybes, taip pat vykdo migrantų, pabėgėlių, nuteistųjų, darbo neturinčių asmenų integraciją į visuomenę.
Pastaraisiais metais Carito veiklose darbuojasi daugiau nei 200 darbuotojų ir daugiau nei 3500 savanorių.
2018 m. Carito pagalbą gavo daugiau nei 35 tūkst. žmonių. |