| Резюме: |
Vitalijus Portnikovas yra garsus ukrainiečių žurnalistas ir visuomeninis veikėjas. Jis dalijasi įžvalgomis apie Ukrainos laukiančias perspektyvas po antrojo prezidentų rinkimų turo.
Vargu ar kas nors šiandien – Ukrainoje ar visame pasaulyje – rizikuotų pranašauti, kokios bus šalies perspektyvos po antrojo prezidento rinkimų turo. Ką darys pergalės atveju šoumenas Volodymyras Zelenskis, šiandien nežino niekas, net ir pats kandidatas. Zelenskiui teks pateikti ir realistišką politinę programą, ir suformuoti kadrų politiką, ir suvokti tas problemas, kurias reikės spręsti svarbiausiame šalies kabinete.
Jam, kaip ir visiems kitiems politikams, pretenduojantiems tapti prezidentais, rudenį teks sunkus išbandymas per parlamento rinkimus. Bet, skirtingai nuo kitų varžybų dalyvių, Zelenskiui šiuose rinkimuose pergalė tiesiog būtina. Jeigu prezidentinė partija negalės užsitikrinti daugumos rinkėjų palaikymo ir tapti vadovaujanti jėga vyriausybės koalicijoje, prezidento galimybės valdyti šalį bus labai apribotos, ir jis įsitrauks į daugiametį konfliktą su savo vyriausybe ir deputatų korpusu – o toks konfliktas paprastai baigiasi valstybės galvos pralaimėjimu.
Petro Porošenkai, išrinktam 2014 metais jau per pirmąjį balsavimo turą, pavyko konvertuoti šią pergalę paskubomis sukūrus prezidentinį bloką parlamento rinkimuose. Ir nors pagal partinius sąrašus Petro Porošenkos blokas nusileido Maidano „Liaudies frontui“, kartu su deputatais mažoritarininkais jis suformavo pačią didžiausią frakciją Radoje. Būtent tai ir leido Petro Porošenkai tapti „prezidentu žaidėju“, kurios galimybės smarkiai viršijo įgaliojimų apimtį. Bet naujajame parlamente ši sėkmė gali nebepasikartoti. Taigi, norint suprasti, kokios bus prezidento rinkimų nugalėtojo galimybės, teks palaukti rudens.
Rusui, pripratusiam prie sovietinių rinkimų, – rezultatai žinomi, balsuojam už stabilumą, linksmiau, draugai, – ukrainiečių rinkimų aistros atrodo kaip bjaurus anekdotas: netikėtas televizijos komiko populiarumas, nesutaikomos abiejų kandidatų šalininkų pozicijos, perspektyvų neapibrėžtumas. Žinoma, visa tai gali atrodyti keistai. Bet patikėkite, geriau būti politikos cirke nei politinėse kapinėse! Todėl kad cirkas dar gali pertvarkyti kokį nors patrauklesnį statinį, o kapinėse įmanoma įrengti tik mauzoliejų.
O atsitraukiant nuo metaforų, verta prisiminti, kad Ukrainoje – kaip ir visose jaunos demokratijos šalyse – yra du galingi instrumentai, reguliuojantys valstybės egzistavimą ir nacionalinių interesų gynimą. Tai rinkimai ir sukilimai. Ir jeigu prezidento rinkimų nugalėtojas pabandys pakeisti iškovotą šalies kursą, pasukti į Maskvos pusę ir grąžinti į realią valdžią tą, kuris įpratęs vadovauti Ukrainai pagal Kremliaus instrukcijas, jis praras konstitucinius įgaliojimus, nesibaigus kadencijai. Ir dar jam labai pasiseks, jei pavyks nubėgti iki Rusijos sienos.
Nesu įsitikinęs, kad kiekvienas Ukrainos prezidento rinkimų dalyvis tai supranta. Bet užtat kiekvienas nugalėtojas galės tuo įsitikinti.
Pagal grani.ru parengė Michalina Bočiarova |