|
Įkvepianti ne tik skaityti, bet ir pažvelgti į savo gyvenimą kitaip
Christine Féret-Fleury „Nepaprastas Paryžiaus skersgatvio knygynas“. Vilnius: „Baltos lankos“, 2018 m. Vertė Lina Perkauskytė.
Kasdien tuo pačiu metu Žiuljeta važiuoja Paryžiaus metro 6-ąja linija. Labiausiai jai patinka stebėti skaitančius keleivius: garbaus amžiaus damą, retų leidinių kolekcininką, merginą, kuri ties 247 naujos knygos puslapiu visada apsipila ašaromis. Žvelgia į juos smalsiai, tarytum šių visai svetimų žmonių skaitomos knygos, jų aistros ir slaptos mintys galėtų suteikti spalvų monotoniškam Žiuljetos gyvenimui.
Tačiau vieną dieną Žiuljeta nusprendžia išlipti dviem stotelėmis anksčiau nei įprastai. Viename iš skersgatvių ji aptinka neįprastą knygyną, kurio savininkas Suleimanas turi svarbią misiją – surasti knygoms ypatingus šeimininkus. Kiekviena knyga turi sulaukti savo laiko ir savo skaitytojo, kad įkvėptų jį priimti svarbius gyvenimo sprendimus. Ši, rodos, atsitiktinė pažintis negrįžtamai pakeis Žiuljetą ir paskatins ją dideliems gyvenimo pokyčiams.
Knyga „Nepaprastas Paryžiaus skersgatvio knygynas“ įkvėps ne tik skaityti, bet ir pažvelgti į savo gyvenimą kitomis akimis.
Prancūzų rašytoja Christine Féret-Fleury savo pirmuosius žingsnius literatūros pasaulyje žengė dirbdama knygų leidybos srityje, bet netrukus parašė pirmąją knygą vaikams, vėliau – knygų suaugusiesiems. Prancūzų mylima rašytoja yra ne tik aštuonių knygų autorė, bet ir užkietėjusi skaitytoja.
Nepakartojama atmosfera ir britiškas sarkazmas
Abir Mukherjee „Kalkutos detektyvas“. Vilnius: „Tyto alba“, 2018 m. Iš anglų kalbos vertė Rasa Drazdauskienė. Dailininkė – Ilona Kukenytė.
Aš nedariau nieko neteisėto. Indijoje anglui išvis labai mažai kas yra neteisėta.
Abir Mukherjee (Abiras Mukerdži) – Vakarų Škotijoje užaugęs imigrantų iš Indijos sūnus, šiuo metu su šeima gyvenantis Londone. Jo debiutinė knyga „Kalkutos detektyvas“ laimėjo prestižinį „Harvill Secker / Daily Telegraph“ detektyvų konkursą ir iš karto sulaukė skaitytojų dėmesio.
Tai kelionė laiku į praeitį, į Britų Indiją – valstybę, kuri nebeegzistuoja, į kolonijinio pasaulio prabangą ir pragaištį. Kalkuta, 1919 metai. Buvęs Skotland Jardo detektyvas Semas Vindemas atvyksta į šį miestą tikėdamasis pradėti viską iš naujo ir atsikratyti kankinamų prisiminimų apie karą. Tačiau nespėjęs apsiprasti nei su nauja vieta, nei su savo vidiniais demonais, Vindemas iškart neria tiesiai į žmogžudystės tyrimo sūkurį. Žmogžudystės, kuri privers jį leistis į tamsiausias Britų Indijos gelmes.
Reikalas rimtas: nužudytas aukštas valstybės tarnautojas. Negana to, į jo burną įgrūstas popiergalis su raginimu britams nešdintis iš Indijos. Politinė padėtis darosi vis nestabilesnė, neramumų daugėja, valstybei ima grėsti rimtas pavojus, o sarkastiškasis detektyvas Vindemas drauge su arogantišku savo kolega inspektoriumi Digbiu ir Indijoje gimusiu, tačiau britiškai auklėtu seržantu Banerdžiu narplioja tyrimo gijas, vedančias juos nuo klestinčių britų salonų iki gundančių opijaus landynių.
Nepakartojama Kalkutos atmosfera, kolonijų žavesys ir skurdas, tikras britiškas sarkazmas, revoliuciniai idealai ir nusikaltimo tyrimas – visa tai užburia, suvilioja ir nepaleidžia.
Dienoraštis išmaniuoju telefonu iš apgriauto Donecko oro uosto
Aleksandr Mamaluj „Karo dienoraštis. 2014–2015“. Vilnius: „Briedis“, 2018 m. Iš rusų kalbos vertė Tatjana Timčenko.
Leidykla „Briedis“ pristato jau penktąją serijos „Karas Ukrainoje“ knygą – karo Rytų Ukrainoje dalyvio Aleksandro Mamalujaus „Karo dienoraštį. 2014–2015“. Dienoraščio autorius – ne žurnalistas ir ne rašytojas. Knygą parašė savanoriu į karą išėjęs teisininkas, mokslų daktaras, teisėjas, dėstytojas A. Mamalujus.
Nuo 2014 m. birželio 12 d. iki 2015 m. kovo 2-osios jis, mūšio lauke tapęs snaiperiu, kariavo Donecko srityje, 2014 m. rugsėjį ir 2015 m. sausį kovėsi Donecko oro uoste ir buvo apdovanotas III laipsnio ordinu „Už narsą“.
Viename interviu autorius sakė: „Kasdien kare užrašinėjau po kelias eilutes apie tai, kas vyko. Norėjau, jei liksiu gyvas, papasakoti, kaip kovėsi mano karo draugai, kad jų kova nebūtų pamiršta. Jau vėliau, kai tarnavau pasienyje, išskleidžiau šiuos užrašus į dienoraštį. Pirmaisiais jo skaitytojais tapo mano karo broliai, drauge kariavę žmonės.“
Dienoraštis rašytas išmaniuoju telefonu karo stovyklų palapinėse, apgriautame Donecko oro uoste. Ir, kaip teigia autorius, jame pasakojama ne apie didvyrius ar šventuosius, o apie savo gyvybėmis rizikavusius paprastus žmonės, kurie stengėsi kovoti taip, kad karas neateitų į jų namus, kovoti kuo geriau, nes jie visi kovėsi už savo Tėvynę.
„Karo dienoraštis“ dedikuotas 93-iosios gvardijos mechanizuotosios brigados kariams, A. Mamalujaus bendražygiams. Ir gyviems, ir žuvusiems mūšio lauke.
Asmeninio ir universalaus gyvenimo apžvalga
Austė Giedra „Siera“. Vilnius: „Vaga“, 2018 m. Dailininkas – Marius Ščerbinskas.
Pradedančios autorės Austės Giedros (Aušros Giedraitytės) kūrinys, kuriame autorė apmąsto, kas yra meilė ir moralė, plėtoja emigracijos, tikėjimo, darnos, aukojimosi bei tarpusavio pagarbos temas.
Austė apžvelgia savo gyvenimą – ne taip, kaip gyvenimas apžvelgia, pamažu mus per save pertempdamas, bet taip, kaip Austė apžvelgia gyvenimą, pamažu mus per jį pertempdama – asmeninį ir universalųjį, sudėtą iš daugelio gyvenimų ir į vieną sulydytą, kad geriau galėtume pajusti mūsų, proto bokštų, svyravimus ir nuopolius arba kitas, kiekvienam, atrodytų, originalias, bet iš tikrųjų visiems tas pačias ir tas pačias keblias ir nepaaiškinamas klaidas.
Skaitykit šią knygą, nes tik įsigilinę į nepienburinišką pieno kaip švento indų skysčio esmę netruksite suprasti, kad buvote apgauti – laikas jums nurodė suskubti ir pamatyti iš Lietuvos žemės išlindusią ir troleibuso nepervažiuotą gėlelę, po minėtais indais nepavožtą, minėtų indų nesumindžiotą, bet pačios esančios inde ir inde, ir inde. (Ramūnas Jaras)
Naujas požiūris į maistą
Lina Nertby Aurell, Mia Clase „Food pharmacy / Maisto farmacija“. Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2018 m. Iš švedų kalbos vertė Sigutė Radzevičienė.
Vienas raktas iš sveiko gyvenimo ryšulio – sveikas maistas. Šis faktas yra žinomas, tačiau kaip teisingai suprasti ir kasdienoje pritaikyti gausybę informacijos apie žarnyno sveikatą, autoimunines ligas, priešuždegimines dietas ir kokius maisto produktus valgyti, o kokių ne?
Kad valgant džiaugtųsi ne tik liežuvis, bet ir visas kūnas, švedų žurnalistės Lina Nertby Aurell ir Mia Clase, konsultuojamos garsaus mitybos specialisto, profesoriaus Stigo Bengmarko ir pasitelkusios nepamirštamą humoro jausmą, parašė knygą „Food pharmacy / Maisto farmacija“. Ši knyga apie žarnyno mikroflorą, gerąsias bakterijas ir uždegimus slopinantį maistą. „Food pharmacy / Maisto farmacija“ susidomėjo daugybė žmonių įvairiose pasaulio šalyje, o dabar knyga pasirodė ir lietuviškai (išleido Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla).
Prieš keletą metų autorės susidomėjo, kaip maistas veikia mūsų savijautą ir pasijuto sutrikusios. Naujoji tyrimų patirtis, vienur – dieta 5:2, kitur – dieta LCHF, su gausiu mitybos ekspertų būriu vargiai leido laviruoti tarp visų patarimų bei patyrimų. Tad jos nutarė pačios viską išsiaiškinti.
Nors jau seniai žinoma, kad mūsų kūne gyvena trilijonai bakterijų, bet tik visai neseniai mokslininkai įžvelgė gausios ir sveikos žarnyno mikrofloros svarbą. Šiandien vis geriau suvokiame bakterijų, žarnyno mikrofloros ir geros savijautos ryšį. Žinoma, kad florą sudaro gerosios ir blogosios bakterijos ir kad pastarosios – potencialios ligų sukėlėjos. Gerosios ir blogosios bakterijos gali būti stipresnės arba silpnesnės, priklausomai nuo to, ką valgome. O per didelis kiekis blogųjų bakterijų sukelia chronišką uždegimą.
Knygoje „Food pharmacy / Maisto farmacija“ L. N. Aurell ir M. Clase kviečia mėgautis draugiškomis žarnyno bakterijomis, nuslopintu uždegimu, visiškai nauju požiūriu į maistą, sveika žarnyno mikroflora, stabiliu cukraus lygiu kraujyje ir galybe puikios energijos. Autorės pasakoja apie priešuždegiminį supermaistą ciberžolę, avokadą, gvazdikėlius, kopūstus, cinamoną ir žalius bananus. Pateikdamos daug šmaikščių ir naudingų patarimų jos dalijasi niekur negirdėtais superreceptais.
Kaip Eliotui padėjo į pensiją išėjęs Dzeusas ir kiti Olimpo dievai
Maz Evans „Eliotas ir ištrūkęs demonas, arba kaip Olimpo dievai gelbėjo pasaulį“. Vilnius: „Tyto alba“, 2018 m. Iš anglų kalbos vertė Jūratė Dzermeikaitė. Dailininkė – Asta Puikienė.
Maz Evans – garsi britų dramaturgė, žurnalistė, kritikė ir dainų kūrėja. Ji nuo vaikystės domėjosi graikų mitologija ir vieną dieną parašė smagią knygą apie senovės dievų nuotykius mūsų pasaulyje. „Eliotas ir ištrūkęs demonas, arba kaip Olimpo dievai gelbėjo pasaulį“ – jos pirmoji knyga vaikams (ir ne tik).
Dvylikametis Eliotas turi bėdų mokykloje, jo mama sunkiai serga ir jam tenka vienam rūpintis namais, o kišenėse švilpauja vėjai. Maža to, jei jis per savaitę negaus dvidešimties tūkstančių svarų, juodu su mama neteks namų! Eliotui belieka tikėtis stebuklo... Bet, svajodamas apie stebuklą, Eliotas nesitikėjo, kad į jo kiemą ims ir nukris tikras žvaigždynas. O Mergelė, jauniausioji Zodiako Tarybos narė, pasišovusi įvykdyti svarbią užduotį, tikrai nemanė, kad jos skrydis į Žemę baigsis Elioto tvarte... Kartu jie užverda tokią košę, kad tenka į pagalbą kviestis Olimpo dievus: į pensiją išėjusį Dzeusą su jo šauniuoju žirgu Pegasu, stilingąjį dievų pasiuntinį Hermį, išminties deivę Atėnę bei meilės deivę Afroditę. Bet ar pasaulis pasiruošęs priimti tokią gelbėtojų komandą?
Jei mėgsti kvapą gniaužiančius nuotykius ir nori sužinoti, kas tas ištrūkęs demonas, ši knyga kaip tik tau! O jei manai, kad senovės dievai nuobodūs, atsiversk 156 puslapį! |